UAB „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius apie Lietuviškos kilmės eksportą

Pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras Lietuvos eksportas didėjo 17,4%. Lietuviškos kilmės produktų (išskyrus mineralinius) eksporto 9,9% augimą daugiausia lėmė pieno produktų (29 mln. Eur, arba 38,5%), tabako (30,8 mln. Eur, arba 34,3%), elektros mašinų bei įrenginių ir jų dalių (24,7 mln. Eur, arba 18,6%), baldų (62,4 mln. Eur, arba 17%) ir plastikų (26,8 mln. Eur, arba 11,3%) eksporto vertės didėjimas.

Šaka, priklausanti senukams

„Auga pasaulinė pramonė, todėl visi šie metai Lietuvos inžinerinei pramonei, kuri orientuota vien į eksportą, bus geresni. Ir jei pasaulinėje rinkoje neįvyks didelių sukrėtimų, manau, ateinančius penkerius metus stabiliai judėsime į priekį. Tad negaliu sakyti, kad pirmąjį ketvirtį mūsų sektoriuje įvyko ypatingas proveržis", - apibendrina Tomas Jaskelevičius, UAB „Arginta Engineering" direktorius.

Į VŽ pastabą, nejaugi inžinerinėje pramonėje nieko nevyksta, jis atsako, kad pastebimos veiksmo užuomazgos, ir užsimena, kad jau yra nemažai pasiektų susitarimų dėl investicijų. Tai ir dvi Vokietijos bendrovės Kaune - gamyklą statysianti elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti „Hella" ir paslaugų centrą plėsianti automatizavimo sprendimų „Festo".

„Ir kituose miestuose dar sulauksime investicijų. Tačiau visos jos nebus smūginis augimo variklis, nes apribojantis mus veiksnys yra darbo jėga. Tai tiesiogiai susiję su investicijomis - kuo daugiau mūsų pramonės šaka investuoja, tuo labiau auga produktyvumas ir tuo labiau auga eksportas. O kadangi šioje grandyje turime ribojantį veiksnį, Lietuvos gamintojai nepajėgūs pasotinti pasaulinio gamybos augimo", - sako p. Jaskelevičius. Jis pripažįsta, kad lietuvių produktyvumo požiūriu investicijos šiame sektoriuje nepakankamos: „Sakyčiau, tai susiję su įmonių savininkų struktūra. Dauguma įmonių yra vidutinės arba mažos, priklauso vienam ar dviem fiziniams asmenims. Apie 70-80% sektoriaus įmonių savininkų amžius šiandien yra gerokai per 60 ar 70 metų."

Pasak vadovo, iš vyresnio amžiaus savininkų, kurie patys nebesiima didelio iššūkio, nes tai darė praėjusius 25 metus, juntamas konservatyvumas, esą senieji savininkai įpratę perleisti riziką bankams, nes nuo 2000 iki 2008 m. finansuojant verslą didelę jos dalį prisiimdavo bankai.

„Šiandien bankai neprisiima rizikos, jie skolina konservatyviai, ir, tarkime, man kaip naujam vadovui (p. Jaskelevičius „Arginta Engineering" vadovauja nuo 2016 m. kovo) tai yra gana įprasta. O vyresniems savininkams ir vadovams ne visai priimtina, kad patys turi prisiimti riziką, - jų amžius nebe tas, jie jau užsidirbę ir nenori to prarasti", - svarsto pašnekovas ir priduria, kad šiandien investuoja tos įmonės, kurių pakeista vadovybė, kurios buvo parduotos arba prie kurių vairo stojo nauja savininkų karta.

Tiesa, jis pripažįsta, kad jaunesnės kartos atstovai nesudaro didžiosios dalies vadovų. Ponas Jaskelevičius prognozuoja, kad per ateinančius 5 ar 10 metų savininkų struktūra turėtų smarkiai kisti, - atsiradus ambicingų vadovų ir akcininkų, visos investicijos turėtų pajudėti į priekį. Kita vertus, svarsto jis, tai reiškia, kad turime 30-40% erdvės (o tai apie 1 mlrd. Eur) Lietuvos inžinerinės pramonės produktyvumui augti. Ir ši transformacija vyksta - nuoseklus eksporto augimas puikus to rodiklis.

Apibendrindamas p. Jaskelevičius sako esąs optimistiškai nusiteikęs dėl inžinerinės pramonės tarptautinio konkurencingumo ir dar neišnaudotų galimybių. Anot jo, bendra Lietuvoje generuojama inžinerinės pramonės apyvarta siekia 3 mlrd. Eur, 70% gamybos eksportuojama, likusi dalis reeksportuojama kaip komponentai kitiems gaminiams, kurie pabaigiami ir išvežami. Šiandien esame pirmoji sudedamoji pasaulinės inžinerinės pramonės tiekimo grandinės dalis. Didžiausia Lietuvos konkurentė yra Lenkija: ji yra šalia, o gamybiniai pajėgumai mūsiškius viršija 10 kartų. Visgi p. Jaskelevičius pabrėžia, kad čia lietuviams svarbu būtų kuo nors išskirtiniams, pavyzdžiui, pagal greitį, lankstumą, valdžios požiūrį į verslą.

„Esame maža šalis, ir verslui čia daug lengviau prieiti prie valdžios atstovų nei kaimynams. Be to, Lenkijoje dominuoja didžiulės bendrovės ir gamina didelėmis apimtimis, o mes, mažiukai, orientuoti į mažesnius, bet specializuotus (nišinius) užsakymus. Didžiausia mums grėsmė - ilguoju periodu didėsiantis darbo jėgos trūkumas", - vardija jis.

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Arginta Engineering" apyvarta augo 30 %. Bendrovės vadovas augimo nesureikšmina: „Pernai daug investavome (1,1 mln. Eur), tad šiemet tiesiog investicijos ima atsipirkti."

Apyvarta nieko nereiškia

PET žaliavos gamintoja UAB „Neo Group" tiek pirmąjį ketvirtį, tiek praėjusius metus vertina kaip gerus.

„Visgi nei bendrovės, nei sektoriaus eksporto apyvarta tendencijų neatskleidžia, nes pardavimų pajamos gali svyruoti labai stipriai, priklausomai nuo žaliavų kaštų. Mes vertiname tik pelningumą - vadinasi, rezultatai gali būti labai geri, o apyvarta daug mažesnė", - sako Gediminas Paulauskas, „Neo Group" pardavimų vadovas.

Jis paaiškina, kad pirmuoju metų ketvirčiu žaliavų kainos buvo smarkiai pakilusios, ir tai, automatiškai pakėlus galutinio produkto kainą, atsiliepė eksporto apyvartai, tačiau bendrovės pelningumas liko panašus, kaip ir tuo pačiu periodu pernai.

Ponas Paulauskas nevertina sektoriaus vien per Lietuvos prizmę, sako, Baltijos šalių rinka „Neo Group" reiškia vos kelių dienų gamybą. O visos Europos požiūriu sektorius nuo 2015 m. iki šiol laikosi gana neblogai.

Artimiausi „Neo Group" planai, anot p. Paulausko, - tapti didžiausiu Europos fabriku per vieną vienetą - kai tik bus paleista naujoji gamykla (bendra investicija iš nuosavų lėšų apie 50 mln. Eur) Klaipėdos LEZ, jos statybos jau eina į pabaigą. Pagrindinė grupės konkurentė, taip pat Klaipėdoje veikianti „Indorama", yra didžiausia pasaulyje PET gamintoja (turi apie 30% rinkos), „Neo Group" kitais metais planuoja tapti antra.

„Indorama Polymers" (valdo 74% UAB „Orion Global PET" akcijų) pagamina maždaug 440 tūkst. t produkcijos per metus, mes pagaminsime apie 480 tūkst. t", - sako p. Paulauskas.

Tuštino sandėlius

Gintaras Bertašius, AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius, pritaria „Neo Group" pardavimų vadovui - eksporto statistika rodo pardavimų pajamas, bet nerodo kylančių ar krentančių eksporto kainų.

„Pirmaisiais metų mėnesiais eksporto kainos kiek pakrito, dabar vėl pakilo. Jei lygintume pastaruosius mėnesius su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, situacija tokia pati", - sako jis.

Sektoriaus apyvartos augimą jis aiškina tuo, kad pienininkai sumažino atsargas sandėliuose, - pirmąjį ketvirtį sėkmingiau pardavė, todėl statistikoje matyti daugiau pardavimo pajamų, bet parduota ir didesniais kiekiais.

„Labiausiai produkcijos kiekiai augo Europos kryptimi, čia augo paklausa. Europoje gauta mažiau pieno, tuo pat metu europiečiai daugiau eksportavo į Aziją, kurioje augo vartojimas, - taip susidarė vakuumas ir mums atsivėrė galimybių. Tad šiandien turime neblogą situaciją, kai paklausa balansuoja su pasiūla", - apibendrina jis.

Pono Bertašiaus vertinimu, kainodara nepasiekusi 2014 m. pradžios lygmens, bet ir ji gana stabili: „Tai leidžia mums ir žemdirbiams sumokėti jų norimą kainą, ir patiems uždirbti. Sakyčiau gera, normali bendra situacija."

Vilkyškių pieninės grupės pardavimai šiemet sausį-balandį buvo 36,3 mln. Eur, arba 63% daugiau nei per tą patį laikotarpį 2016 m. Vien per balandį grupės pardavimai sudarė 8,4 mln. Eur, arba 51% daugiau nei pernai tą patį mėnesį. 

Straipsnis publikuotas „Verslo žiniose".